Didžiausias dėmesys – klimato kaitai: Brazilijoje prasideda COP30 – kritinis momentas!

Didžiausias dėmesys – klimato kaitai: Brazilijoje prasideda COP30 – kritinis momentas!

Jei pažvelgsite į dabartinius pokyčius klimato apsaugos srityje, greitai paaiškės: laikas yra esminis dalykas! Deutschlandfunk praneša, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija pasiekė nerimą keliantį rekordą – 53,2 mlrd. tonų CO2 ekvivalento 2024 m. Tai dar kartą rodo, kad skubiai reikia veiksmingų priemonių.

Lapkričio 10 d. Beleme (Brazilija) prasidėsiantis COP30 pasaulinis aukščiausiojo lygio susitikimas klimato klausimais užsibrėžė ambicingą tikslą sumažinti CO2 išmetimą, kad pasaulinis atšilimas būtų apribotas iki 1,5 laipsnio Celsijaus. Tačiau tai bus nelengva užduotis, nes pagal JT aplinkos programą (UNEP) iki šimtmečio pabaigos Žemėje jau nustatytas 2,8 laipsnio atšilimas. Tai daugiau nei kelia nerimą!

Išmetimai iš pirmo žvilgsnio

2024 m. vidutinis pasaulinis atšilimas jau buvo plius 1,55 laipsnio Celsijaus, palyginti su priešindustriniais laikais. Statista atkreipia dėmesį į tai, kad didžiausi teršėjai, ty Kinija, JAV, Indija ir ES, bendrai atsako už daugiau nei 50 proc. pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Vien Kinija 2024 m. išmetė liūto dalį išmetamųjų teršalų – 15,5 milijardo tonų CO2 ekvivalentų, JAV ir Indija.

Vokietijos situacija yra šiek tiek sudėtingesnė. Nepaisant to, kad nuo 1990 m. su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusios vertės sumažėjo maždaug 48 %, Vokietija išlieka didžiausia teršalų išmetimo šalis ES. 2024 m. buvo 649 milijonai tonų CO2-EQ, o tai atitinka 1,27% viso pasaulio išmetamųjų teršalų. Todėl Vokietijos klimato apsaugos įstatyme numatytas 682 mln. tonų tikslas buvo šiek tiek mažesnis už tikslą, tačiau 2030 m. siekiama 438 mln. tonų.

Pasaulinė emisijų nelygybė

Kitas įdomus momentas – vienam gyventojui tenkanti emisija, kuri, anot Energetika ir valdymas 2021 m. pasaulyje buvo apie 4,7 tonos CO2. Didelis skirtumas matomas atitinkamuose regionuose: amerikietis per vienerius metus išmeta tiek pat CO2-EQ, kiek Kongo Demokratinės Respublikos gyventojas per 30 metų. Nors Indija yra mažiausia iš pagrindinių teršalų, vienam gyventojui išmetanti beveik tris tonas CO2-EQ per metus, Palau išsiskiria beveik 67 tonomis CO2-EQ per metus.

Ypač gąsdina tai, kad 10 % turtingiausių pasaulio gyventojų išmeta beveik 50 % viso pasaulio CO2. Vokietijoje turtingiausias 1% gyventojų vien 2019 metais išmetė 108,7 tonos CO2-EQ – beveik 16 kartų daugiau nei vargingesnė pusė. Ši išmetamų teršalų nelygybė nuo 1980 m. smarkiai išaugo ir rodo, kad ne gyventojų skaičiaus augimas, o mūsų gyvenimo būdas yra labai svarbus.

Klimato krizės sprendimas negali būti atsietas nuo ekonominės galios klausimų. Čia kyla klausimas, kaip galime išspręsti šias problemas. Dėmesys išmetamų teršalų mažinimui ir atsakingam išteklių valdymui yra būtinas norint garantuoti, kad ateityje verta gyventi.

Taigi mes susiduriame su iššūkiu laiku imtis priemonių savo planetai apsaugoti. Kiekvienas iš mūsų gali ką nors pakeisti. Turime veikti kartu ateities kartoms, kol dar ne vėlu!