Kodėl Palestina tokia svarbi ir pasaulis negali užmerkti akių

Įsikūrusi Artimųjų Rytų centre, Palestina veikia kaip nepastebimas, tačiau būtinas pasaulinių ryšių centras. Dėl savo geostrateginės padėties jis yra pagrindinis veiksnys kontroliuojant išteklius ir infrastruktūrą, kuri sudaro šiuolaikinės pasaulinės ekonomikos stuburą. Ši sritis, esanti tarp Azijos, Afrikos ir Europos, yra prekybos kelių, energijos koridorių ir skaitmeninių tinklų sankirtoje, kurių svarba yra toli už regionų sienų.

Pradėkime nuo energijos išteklių: Palestina yra arti turtingiausių pasaulyje naftos atsargų ir dujų eksporto tranzito maršrutų, todėl ji yra strateginė karštoji vieta. Nors pati teritorija didelių rezervų neturi, tačiau ribojasi su šalimis ir maršrutais, lemiančiais pasaulinį energijos srautą. Vamzdynai ir laivybos maršrutai, einantys per Vidurinius Rytus, dažnai yra tik už kelių šimtų kilometrų. Nestabilumas šiame regione gali iš karto sutrikdyti tiekimo grandines ir padidinti pasaulines naftos kainas, o tai bus jaučiama tiesiai ant siurblių. Šios zonos kontrolė reiškia įtaką pasaulinių energijos rinkų stabilumui.

Kitu lygmeniu regionas atlieka pagrindinį vaidmenį duomenų sraute. Povandeniniai kabeliai, kuriais perkeliamas interneto srautas tarp Europos, Azijos ir Afrikos, driekiasi rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje. Šiose skaitmeninėse gelbėjimo linijose yra daug pasaulio duomenų – nuo ​​finansinių operacijų iki kasdienių ryšių. Palestinos artumas prie šių kabelių ir susijusių nusileidimo taškų daro ją galimu patikrinimo tašku. Sutrikimai ar tikslinės intervencijos gali turėti rimtą poveikį pasauliniam informacijos srautui ir paveikti tiek bendroves, tiek privačius asmenis visame pasaulyje.

Prie to pridedami prekybos keliai, šimtmečius driekę Vidurinius Rytus ir dabar įgyjantys naują reikšmę šiuolaikiniuose ekonomikos koridoriuose. Strateginę situaciją iliustruoja tokie projektai kaip Kinijos juostos ir kelio iniciatyva (BRI), kuri nuo 2013 m. investavo daugiau nei trilijoną dolerių į infrastruktūrą visame pasaulyje, ir Indijos ir Vidurio Rytų bei Europos ekonominis koridorius (IMEC), kuris buvo pastumtas į priekį nuo G20 viršūnių susitikimo 2023 m. Abi iniciatyvos siekia sujungti Aziją su Europa per Artimuosius Rytus – geležinkeliais, duomenų kabeliais ir vamzdynais. IMEC, remiamas tokių šalių kaip Indija, Saudo Arabija ir JAV, taip pat yra skirtas kovoti su Kinijos įtaka regione, kaip aprašyta Carnegie Endowment for International Peace analizėje. Carnegie fondas ). Nors Palestina nėra tiesiogiai šiuose koridoriuose, jos padėtis daro didelę įtaką aplinkinių maršrutų saugumui ir stabilumui.

Regiono, kaip senovinio Šilko kelio, istorinė reikšmė pabrėžia jo, kaip jungties tarp žemynų, vaidmenį. Šiandien šį statusą iš naujo apibrėžia modernūs infrastruktūros projektai, tačiau politinė įtampa apsunkina įgyvendinimą. Tokie konfliktai kaip Izraelio ir Irano konfliktas arba naujausi Hamas ir Izraelio karo įvykiai nuo 2023 m. spalio mėn. sustojo derybos dėl tokių projektų kaip IMEC. Toks nestabilumas Palestinoje ir aplink ją tiesiogiai veikia pasaulinių prekybos tinklų gyvybingumą, nes investuotojai ir valstybės remiasi saugumu, kad įgyvendintų kelių milijardų dolerių vertės projektus.

Kitas aspektas – geopolitinė konkurencija, kurią šie koridoriai didina. Nors Kinija jau veikia 155 šalyse su BRI ir nuo 2016 metų tapo didžiausia užsienio investuotoja Artimuosiuose Rytuose, Vakarų valstybių remiamas IMEC bando sukurti atsvarą. Ši didžiųjų valstybių, tokių kaip JAV ir Kinija, konkurencija vyksta Artimųjų Rytų dirvožemyje, o Palestina yra įtampos centre. Kiekvienas, kuris čia įgyja įtaką, gali ne tik nukreipti regioninę dinamiką, bet ir padėti formuoti pasaulinius galios santykius.

Šių projektų sudėtingumą dar labiau padidina didelis dalyvaujančių veikėjų skaičius ir skirtingi jų interesai. Nors tokios šalys kaip Egiptas ir Turkija yra pašalintos iš kai kurių koridorių, ginčai dėl sienų ir suverenumo problemos kelia dar daugiau kliūčių. Dėl strateginės Palestinos padėties ji gali tapti šios įtampos žlugintoja arba tarpininke, priklausomai nuo to, kas ją valdo. Todėl regionas išlieka šachmatų lenta, ant kurios susiduria pasauliniai interesai.

Per Egiptą, vos per akmenį nuo Palestinos, vingiuoja vienas svarbiausių pasaulinės ekonomikos gelbėjimosi ratų – Sueco kanalas. Šis žmogaus sukurtas vandens kelias, jungiantis Viduržemio ir Raudonąją jūrą, yra esminė jungtis tarp Europos ir Azijos. Daugiau nei 193 kilometrų ilgio kanalas leidžia tiesiogiai gabenti prekes ir duomenis, laivams nereikia važiuoti ilgu ir brangiu maršrutu aplink Gerosios Vilties kyšulį. Jo artumas Palestinai pabrėžia strateginę regiono svarbą, nes čia esantis nestabilumas gali tiesiogiai kelti pavojų šio maršruto saugumui.

Sueco kanalas yra nepalyginamas pranašumas pasaulinei prekybai. Tai sutrumpina maršrutą tarp Arabijos jūros ir Londono maždaug 8900 kilometrų, o tai labai sumažina laiko ir degalų sąnaudas. 2021 metais kanalu praplaukė per 20 600 laivų, vidutiniškai 56 laivai per dieną. Šie skaičiai parodo, koks svarbus vandens kelias yra pasauliniam prekių srautui – nuo ​​žaliavų, tokių kaip nafta, iki plataus vartojimo prekių. Ryškus šio maršruto pažeidžiamumo pavyzdys buvo incidentas su „Ever Given“ 2021 m. kovą, kai konteinerinis laivas užblokavo kanalą ir paralyžiavo pasaulinę prekybą kelioms dienoms. Tokie sutrikimai parodo, kaip glaudžiai aplinkinių teritorijų, įskaitant Palestiną, kontrolė yra susijusi su pasaulinių tiekimo grandinių stabilumu ( Vikipedija: Sueco kanalas ).

Be krovinių gabenimo, Sueco kanalas atlieka mažiau matomą, bet ne mažiau svarbų vaidmenį internetui. Povandeniniai kabeliai, einantys palei maršrutą, jungia Europą, Aziją ir Afriką ir perduoda didelę pasaulinio duomenų srauto dalį. Egiptas, kaip tiesioginis Palestinos kaimynas, naudojasi savo geografine padėtimi, kad sukurtų efektyvius ryšius tarp Raudonosios jūros ir Viduržemio jūros. Vienintelis fiksuotojo ryšio tinklo operatorius šalyje „Telecom Egypt“ valdo vadinamąjį „TE Transit Corridor“ koridorių, kuriame yra dešimt skirtingų antžeminių maršrutų. Ši infrastruktūra jungia nusileidimo stotis abiejose jūrose ir šiuo metu palaiko 15 aktyvių povandeninių kabelių, dar penki statomi. Tokie projektai kaip 2Africa kabelių sistema, kuri nusileidžia naujose Port Saido ir Ras Gharebo stotyse, pabrėžia didėjančią regiono svarbą skaitmeniniam pasauliui ( Povandeninių laivų tinklai: Egiptas ).

Geopolitinė Sueco kanalo dimensija dar labiau sustiprina jo strateginį vaidmenį. Nuo pat atidarymo 1869 m. vandens kelias ne kartą buvo tarptautinių konfliktų ir galios žaidimų vieta. Egipto nacionalizavimas 1956 m. sukėlė Sueco krizę, o kanalas buvo uždarytas aštuonerius metus per 1967 m. Šešių dienų karą. Šiandien ji tebėra karinis taškas, kurį naudoja laivynai, turintys interesų tiek Viduržemio, tiek Raudonojoje jūroje. Nors tarptautinės sutartys garantuoja laisvą judėjimą, įtampa regione gali greitai išbandyti šiuos susitarimus. Palestinos artumas prie šio strateginio taško reiškia, kad bet koks nestabilumas čia atsiųs bangavimą, kuris sieks kanalą ir už jo ribų.

Modernizavimo projektai pabrėžia nuolatinę kanalo svarbą. Nuo 2014 m. buvo vykdomi dideli išplėtimai, siekiant padidinti pajėgumą nuo 49 iki 97 laivų per dieną. Nauji šoniniai kanalai ir aplinkkeliai, tokie kaip Ballah aplinkkelis, palengvina eismą, o planai dėl papildomų tunelių ir tiltų tikimasi dar labiau pagerinti susisiekimą. Lygiagrečiai Sueco kanalo ekonominė zona (SCZONE) skatina investicijas taikant sumažintus tarifus ir plėtojant uostus bei pramonines zonas. Šios iniciatyvos parodo, kaip regionas yra įsipareigojęs įtvirtinti savo, kaip pasaulinio centro, poziciją.

Duomenų srauto srityje naujausi pokyčiai yra tiek daug žadantys, tiek sudėtingi. „Telecom Egypt“ 2021 m. kovo mėn. pasiekė susitarimą su Sueco kanalo valdžia dėl naujų antžeminio šviesolaidžio maršrutų tarp Raudonosios jūros ir Viduržemio jūros. „WeConnect“ ekosistema, paleista 2023 m. rugsėjį, palengvina prieigą prie plačios Egipto povandeninių kabelių infrastruktūros. Tačiau šių skaitmeninių ryšių saugumas priklauso nuo viso regiono stabilumo – veiksnys, pabrėžiantis Palestinos svarbą šiame kontekste.

Įsivaizduokite vandens kelią, kuriuo kasdien teka beveik 10 milijardų dolerių vertės prekių – Sueco kanalas yra būtent toks: nepakeičiamas pasaulinės ekonomikos pulsas. Šis kanalas, esantis tiesiai prie Azijos, Afrikos ir Europos sąsajos, sudaro pagrindinę pasaulinės prekybos ašį. Dėl jo arti Palestinos šis regionas yra labai svarbus šio gyvybiškai svarbaus maršruto saugumui ir stabilumui. Bet koks drebėjimas rajone gali kelti grėsmę prekių srautui per kanalą ir sutrikdyti pasaulines rinkas.

Sueco kanalu plukdomų krovinių apimtys byloja apie viską: 2022 metais vien Kinijos jūrų siuntos sudarė 30 procentų viso krovinių srauto kanalu. 2023 m. importas siekė 2 778 mln. tonų, o eksportas – 638 mln. tonų, tai rodo, kaip nuo šio maršruto labai priklauso pasaulinė prekyba. Tyrimai rodo, kad vienu procentu padidinus prekybos apimtį kanale, kitais metais gali padidėti 69 procentai – tai domino efektas, pabrėžiantis jo ekonominę svarbą. Kinijos jūrų prekybos veikla taip pat gali padidinti eismą kanalais 23 proc., rodo analizė. Laivybos ir prekybos žurnalas ).

Žvilgsnis į energijos tiekimą dar labiau parodo strateginį vaidmenį. Sueco kanalu plaukia nuo 5 iki 10 procentų pasaulio jūrų naftos transporto. Kiekviena užsikimšimo diena – kaip ir Ever Given avarija 2021 m. kovą – atideda 3–5 mln. barelių naftos siuntimą. Tokie sutrikimai turi tiesioginės įtakos pasaulinei energetikos pramonei, taigi ir kainoms, kurios galiausiai jaučiamos degalinėse. Palestinos artumas prie šio taško reiškia, kad regioninė įtampa ar konfliktai čia gali turėti tiesioginių pasaulinių pasekmių.

Kinijos juostos ir kelio iniciatyva (BRI) dar labiau sustiprina kanalo svarbą. Nuo 2013 m. Pekinas daug investavo į infrastruktūros projektus, įskaitant energetiką, transportą ir technologijas palei prekybos kelius, naudojančius Sueco kanalą. Šios investicijos, kurios, remiantis tyrimais, turi teigiamą 5 procentų įtaką prekybai kanalais, rodo, kaip glaudžiai su šiuo regionu susiję didžiųjų valstybių ekonominiai interesai. Tuo pačiu metu plėtros projektai pačiame kanale – pavyzdžiui, plėtra nuo 2014 m. – ir toliau didina prekybos apimtis, vienu procentu išaugus statybų projektams, krovinių srautą padidinus 3 procentais. Palestina, kaip artimiausia kaimynė, tebėra potencialus šių ambicingų projektų žlugdytojas.

Sueco kanalas yra ne tik prekybos kelias, bet ir geopolitinė šachmatų lenta. Ever Given avarija atkreipė dėmesį į alternatyvius koridorius, tokius kaip Raudonojo ir Viduržemio jūros regiono koridorius, kuris sujungtų Izraelį su Akabos įlanka. Tokie projektai gali tapti svarbesni, jei kanalas vėl būtų užblokuotas. Saudo Arabijos planuojamas megapolitas Neomas, esantis netoli šio potencialaus koridoriaus, ir Izraelio bei Saudo Arabijos santykių normalizavimas gali paskatinti investicijas į tokias alternatyvas. Tačiau šių planų stabilumas priklauso nuo saugumo visame regione – veiksnio, dėl kurio Palestina neišvengiamai įsijungia ( CGTN naujienos ).

Ryšys tarp Sueco kanalo ir Palestinos taip pat akivaizdus karinėje dimensijoje. Kanalas yra strateginis taškas laivynams, siekiantiems interesų tiek Viduržemio, tiek Raudonojoje jūroje. Istoriniai konfliktai, tokie kaip 1956 m. Sueco krizė arba uždarymas per 1967 m. Šešių dienų karą, rodo, kaip greitai regioninė įtampa gali paveikti prieigą prie šio maršruto. Dėl geografinės Palestinos padėties ji yra potencialus nestabilumo šaltinis, galintis tiesiogiai paveikti eismą kanalais.

Sueco kanalo plėtros strategijos turi būti nuolatos derinamos, kad neatsiliktų nuo tarptautinio jūrų eismo augimo. Kanalo plėtra ir nauji statybos projektai rodo teigiamą poveikį krovinių eismui, ypač trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais po jų įgyvendinimo. Tačiau visa ši pažanga priklauso nuo stabilios aplinkos, kurioje Palestina atlieka pagrindinį vaidmenį. Šios srities kontrolė turi įtakos ne tik vietinei dinamikai, bet ir vieno iš svarbiausių pasaulio prekybos kelių funkcionalumui.

Kai galvojate apie Sueco kanalą, įsivaizduokite arteriją, kuria teka nemaža dalis pasaulio naftos. Šis vandens kelias Egipte, vos už kelių šimtų kilometrų nuo Palestinos, prisiima didžiulę atsakomybę už pasaulinį energijos tiekimą. Dėl strateginės padėties ji yra esminis žalios naftos ir rafinuotų produktų transportavimo kanalas tarp Artimųjų Rytų regionų, kuriuose gausu naftos, ir Europos bei kitų šalių rinkų. Artumas Palestinai reiškia, kad bet kokie neramumai rajone gali kelti grėsmę šio gyvybiškai svarbaus energijos kelio saugumui.

Skaičiai iliustruoja Sueco kanalo svarbą naftos rinkai. Dar šeštajame dešimtmetyje kanalas buvo atsakingas už 1,7 milijono barelių per dieną transportavimą, o tai tada sudarė apie 10 procentų pasaulinės produkcijos. Pasaulinė naftos paklausa sparčiai augo – nuo ​​10 mln. barelių per dieną 1950 m. iki 20 mln. 1960 m. Dėl šios paklausos, kurią lėmė po Antrojo pasaulinio karo įvykusios Europos rekonstrukcijos ir privačių transporto priemonių išpopuliarėjimo, kanalas tapo centriniu centru. Šiandien jos vaidmuo tebėra labai svarbus, nes šiuo maršrutu eina didelė naftos transporto dalis tarp Persijos įlankos ir Vakarų rinkų ( Springeris: naftos transportavimas per Sueco kanalą ).

Istoriniai įvykiai rodo, kaip šis kelias yra pažeidžiamas regioninės įtampos. Egiptui 1956 m. nacionalizavus Sueco kanalą, vadovaujant Gamalui Abdel Nasserui, Izraelis pradėjo karinius veiksmus ir kanalą laikinai uždarė. Pasekmės buvo iš karto: ilgesni transporto maršrutai aplink Gerosios Vilties kyšulį padidino naftos tanklaivių išlaidas ir trumpam paveikė tiekimą į Vakarų Europą. Tokioms šalims kaip Venesuela ir JAV padidinus gamybą, kad sumažintų atotrūkį, tapo aišku, kaip glaudžiai šio maršruto stabilumas yra susijęs su geopolitine situacija regione. Palestina, kaip tiesioginė kaimynė, suvaidino vaidmenį šiuose konfliktuose, kurie galėjo turėti įtakos prieigai prie kanalo.

Kitas lūžis įvyko po Šešių dienų karo 1967 m., kai Sueco kanalas buvo uždarytas iki 1975 m. Tuo metu arabų naftos gamintojai, tokie kaip Irakas, ragino uždrausti eksportą Izraelį remiančioms šalims. Saudo Arabija, Kuveitas ir Irakas sustabdė tiekimą Didžiosios Britanijos ir JAV tanklaiviams, darydami didelį spaudimą naftos rinkai. Kanalo uždarymas turėjo ne tik ekonominį poveikį Egiptui, bet ir pasaulinėms energijos kainoms. 1973 m. naftos krizė sustiprino šią dinamiką, nes kaina už barelį pakilo nuo 2,90 USD iki 12,00 USD – tai sukrėtimas, patyręs pasaulio ekonomiką ir pabrėžęs priklausomybę nuo stabilių transportavimo maršrutų, tokių kaip Sueco kanalas.

Strateginė kanalo svarba ne kartą buvo išbandyta konfliktų Artimuosiuose Rytuose. Arabų ir Izraelio konfliktas, kuris sustiprėjo įkūrus Izraelį 1948 m., paskatino uždaryti svarbius naftotiekius, pavyzdžiui, maršrutą iš Irako į Haifą. Dėl vidinės kovos dėl valdžios regione 1975 m. buvo uždarytas Transarabinis vamzdynas (Tapline). Tokie įvykiai parodo, kaip politinis nestabilumas Palestinoje ir aplink ją gali paveikti prieigą prie energijos kelių, einančių per Sueco kanalą arba nuo jo priklausomų.

1948–1955 m. Saudo Arabijoje atradus naujus naftos telkinius, kurie padidino gavybą nuo 60 000 iki beveik milijono barelių per dieną, padidino priklausomybę nuo Sueco kanalo kaip tranzito maršruto. Tuo pat metu tokie įvykiai, kaip Irano naftos pramonės nacionalizavimas šeštajame dešimtmetyje, dėl kurio JAV ir Didžioji Britanija įvedė 19 mln. barelių per mėnesį embargą, sukėlė tolesnį trūkumą. Šiame kontekste kanalas išliko centriniu tašku, kurio funkcionalumas priklausė nuo aplinkinio regiono stabilumo – veiksnio, kuris neišvengiamai įtraukia Palestiną į žaidimą.

Ryšys tarp Sueco kanalo naftos kelių ir Palestinos taip pat akivaizdus karinėje dimensijoje. Kanalas buvo ir yra strateginis taškas didžiosioms valstybėms, norinčioms užtikrinti savo interesus Artimuosiuose Rytuose. Įtampa Palestinoje gali greitai paveikti šio maršruto saugumą tiek dėl tiesioginio konflikto, tiek dėl alternatyvių vamzdynų ir transporto maršrutų trikdžių. Kiekvienas, turintis įtakos šioje srityje, turi raktą į pasaulinį energijos tiekimą, kurio poveikis apima ir dujų siurblius visame pasaulyje.

Tai ne karas tarp humanitarų ir okupantų, o geopolitinė galios kova dėl nestabilaus regiono visame pasaulyje svarbiausiame pasaulio ekonomikai ir duomenų saugumui regione. Kas valdo Palestiną, kenkia prekybos kelių, duomenų perdavimo ir energijos saugumui ir stabilumui visame pasaulyje.